Per pastaruosius kelerius metus vinilinės plokštelės vėl tapo madingos, nes audiofilai ir gerbėjai susižavėjo jų geresne garso kokybe. Tačiau ar vinilinės plokštelės skamba geriau nei skaitmeninės laikmenos? Apie tai jau seniai diskutuoja ir audiofilai, ir paprasti klausytojai. Panagrinėkime vinilinių plokštelių mokslinius duomenis, suvokimą ir bendrą garso įspūdį ir pažiūrėkime, ar jos iš tikrųjų suteikia geresnę klausymo patirtį.
Vinilo garso kokybės technologija
Iš esmės vinilinių plokštelių ir skaitmeninių formatų, pavyzdžiui, kompaktinių diskų ar transliacijos svetainių, garso kokybė skiriasi dėl to, kaip garsas įrašomas ir atkuriamas. Vinilinės plokštelės yra analoginio formato, kai garsas įrašomas nepertraukiama banga. Dėl to garsas yra šiltesnis arba tikresnis, nes jis atspindi garso tęstinumą pasaulyje.
Skaitmeniniuose įrašuose garsas paverčiamas diskrečiųjų skaičių pavidalo pavyzdžiais. Nors skaitmeninis garsas yra tikslus ir gali įrašyti platų dažnių diapazoną, jis nefiksuoja analoginio garso sklandžiai tekančių bangų formų, todėl kai kurie klausytojai mano, kad dėl to skaitmeninis garsas yra sterilus arba dirbtinis.
Pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos vinilo garso kokybei
- Rezoliucija: Vinilas turi fizinį apribojimą, kiek duomenų jame gali būti saugoma. Paviršiuje išpjaunami grioveliai, ir nors tokiu būdu įrašoma analoginė banga, kokybę riboja griovelių dydis.
- Dinaminis diapazonas: Vinilinių plokštelių dinaminis diapazonas yra ribotas, palyginti su skaitmeniniu. Labai tylūs ir labai garsūs garsai vinilinėse plokštelėse nebus taip gerai išreikšti.
- Dažninis atsakas: Vinilinės plokštelės negali tiksliai apdoroti aukštų dažnių. Kuo aukštesnis garso aukštis, tuo mažiau plunksna gali sekti griovelius be iškraipymų.
Vinilinių plokštelių klausymas
Nors techninės vinilo garso kokybės savybės yra ribotos, yra manančių, kad vienas iš dalykų, dėl kurių vinilas yra ypatingas, yra pats klausymasis. Ritualinis procesas, kai surandama plokštelė, dedama ant patefono ir švelniai nuleidžiama adata, yra intymus, ritualinis procesas, kurio skaitmeninė muzika negali suteikti.
Audiofilų suvokimas
- Šiluma: vinilinės plokštelės paprastai vadinamos „šiltesniu“ skambesiu. Taip yra iš dalies dėl to, kad dėl adatėlės, skaitančios griovelius, sukeliamų harmoninių iškraipymų muzika gali skambėti sodriau ir sodriau.
- Autentiškumas: Kitais atvejais vinilo „netobulumai“, t. y. paviršiaus triukšmas ar atsitiktinis traškėjimas, laikomi autentiškumo priežastimi. Klausytojams patinka „netobulumo“ idėja, o ne švarus, apdorotas skaitmeninės muzikos pobūdis.
Vinilinės plokštelės ir skaitmeninis garsas
Palyginkime vinilines plokšteles ir skaitmeninius garso šaltinius paprastai:
| Veiksnys | Vinilinės plokštelės | Skaitmeninis garsas |
| Garso kokybė | Analoginė šiluma, daugiau charakterio | Aiškus, tikslus, bet gali skambėti steriliai |
| Dinaminis diapazonas | Ribotas, negali susidoroti su ekstremaliais kontrastais | Platesnis, perteikia visą garso spektrą |
| Dažninis atsakas | Ribotas aukštų dažnių diapazonas | Geriau atkuria aukštesnius dažnius |
| Patvarumas | linkę nusidėvėti, subraižyti ir iškraipyti | Ilgaamžis, nesusidėvėjęs |
Galutinės mintys
Ar tikrai vinilinės plokštelės skamba geriau? Viskas priklauso nuo to, ko norite iš klausymo proceso. Vinilo plokštelių klausymasis yra nostalgiškas, taktilinis ir įtraukiantis, o audiofilams analoginio garso šiluma ir charakteris yra nepakartojami. Tačiau skaitmeniniai perteikimai pasižymi tikslumu, apibrėžtumu ir paprastumu, paprastai užtikrina geresnį techninį garsą.
Galiausiai, ar vinilas skamba geriau, priklauso nuo jūsų asmeninės nuomonės, priklausomai nuo to, kas jums svarbu muzikoje – ar neapdorotas, traškantis skaitmeninis ištikimumas, ar analoginių vinilinių plokštelių šiluma ir asmeniškumas.
